Šiaulių pramonininkų asociacija išvykstamąjį posėdį surengė Ragainės progimnazijoje

 
Šiaulių Ragainės progimnazijoje nuo 2015-ųjų mokslo metų įvestas naujas mokomasis dalykas – inžinerija. Moksleiviai mokomi matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir kt. tiksliųjų bei gamtos mokslų žinias taikyti praktikoje. Paprastai tariant, vaikai nuo 1 iki 8 klasės pagal gebėjimus gamina kompasus, matuoja plaučių tūrį, gamina lėktuvus, projektuoja būstus, pastatus, stato tiltus, kuria filmus ir pan.
 

Sužinoti, kaip vaikai mokomi inžinerijos, ieškoti švietimo įstaigų ir verslo atstovų glaudesnio bendradarbiavimo, trečiadienį Ragainės progimnazijoje ŠPA surengė posėdį. Jame dalyvavo ir Šiaulių m. savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai, savivaldybės Švietimo skyriaus, Profesinio rengimo centro, Šiaulių valstybinės ir Šiaurės Lietuvos kolegijų atstovai.
 
Ragainės progimnazijos direktorė Dinara Vitkuvienė sako, kad mokiniai per profesinio orientavimo dienas lanko įvairias miesto įmones. Vis dėlto mokytojai susiduria su problema – yra įmonių, kurios nelabai nori priimti moksleivių, kad parodytų, kaip gaminama kėdė, kaip atrodo modernios laboratorijos ir pan. Natūralu, kad nesusipažinę su profesijomis, net neįtardami apie jų egzistavimą, vaikai ir nepuola studijuoti atitinkamų mokslų.
 
Problema mokyklose yra ir ta, kad vyresnio amžiaus mokytojai vargiai nori pasikeisti, domėtis naujais dalykais, įmonių veikla. „Nedegantis“ mokytojas, sklidinas nusivylimo, neuždegs ir vaiko.
 
Dar viena bėda – profesinio orientavimo mokytojai neretai tik pildo popieriukus, formaliai atlieka savo darbą, tad kyla klausimas, ar mokytojas, kuris, pavyzdžiui, nėra verslininkas, gali išmokyti verslumo vaikus? Ar mokytojas, nesidomintis miesto verslo įmonėmis, nežinantis, kokių profesijų darbuotojų trūksta, gebės tinkamai orientuoti vaikus?
 
ŠPA atstovai pažadėjo, kad suteiks mokykloms pagalbą, tačiau jiems kilo klausimas, kur patenka inžineriją pamėgę vaikai, kai baigia Ragainės progimnaziją? Pasak D. Vitkuvienės, S. Šalkauskio gimnazija rengiasi tęsti inžinerinį ugdymą. Svarbiausia, kad vaikui sudaromos sąlygos atrasti save jau progimnazijoje, o ne nuspręsti, ką studijuoti, baigiant gimnaziją.
 


 
Tėvai savo vaikų profesinėse mokyklose matyti nenori
 
Diskusijos metu paaiškėjo, kad mokyklos neprašo profesinio rengimo įstaigų atverti durų ir parodyti, kaip dirba stalius, santechnikas, statybininkas, medicinos sesuo, kam reikalinga laboratorija. Ir ne paslaptis, kodėl bendrojo lavinimo mokyklos – progimnazijos ir gimnazijos – nedraugauja su profesinio rengimo įstaigomis. Vargu ar tėvai leistų vaikui lankyti mokyklą, kuri akcentuoja, kad draugauja su profesine mokykla, o vaikai supažindinami su liaudyje juodadarbėmis laikomomis profesijomis.
 
Šiaurės Lietuvos kolegijos direktoriaus Mykolo Dromanto teigimu, vaikai nesirenka profesinių mokyklų dėl tėvų nuostatų. Tėvai jau nuo mažens būna vaikų ateitį suplanavę: progimnazija, gimnazija, sostinė ar užsienis. Net nesusimąstoma, kokiame universitete vaikas studijuos, kokią profesiją rinksis, įdomu jam ar ne. Planas parengtas, vaikas jo turi laikytis, o profesinės rengimo mokyklos tuose planuose nėra.
 
Jis kreipėsi į pedagogus, ragindamas su vaikais ateiti į kolegijas, profesinio rengimo centrus. „Kuriamos atvirų durų dienos, ateikite, gausite informacijos, o jau tada galėsite eiti į įmones, žinodami, ko norite paklausti. Mes su mokyklomis per mažai bendraujame“, – sakė jis.
 
Natalija Šedžiuvienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė, pastebėjo, kad S. Šalkauskio gimnazijos mokiniai jau ateina į kolegiją, naudojasi laboratorijomis. Ji pažadėjo, kad kolegijos durys miesto gimnazijų ir progimnazijų vaikams visada bus atviros. Jie gali ateiti, susipažinti su įvairiomis profesijomis, kada tik nori. Vizitų derinti su vadovybe nebereikėsią, nes leidimas jau yra.
 
Pastebėta, kad kasmet keli šimtai absolventų, baigusių aukštąsias mokyklas, vis tiek sėda į profesinių mokyklų suolus. Jie galiausiai supranta, kad konkreti profesija, o ne aukštojo mokslo diplomas, jam garantuos darbą ir pajamas.
 
Reikia ne tik darbo jėgos, bet ir lyderių
 
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyrius yra sukūręs socialinių įgūdžių ugdymo sistemą mieste. Sistema turi būti taikoma visose mokyklose, tačiau yra mokyklų, kurios ja nesusidomėjo. Tinkle yra apie 50 organizacijų, per 20 verslo organizacijų, kuriose vaikai gali susipažinti su įvairiomis profesijomis, planuoti savo karjerą.
 
ŠPA prezidentą Arvydą Stulpiną labai nustebino Švietimo skyriaus specialistų atviravimas, jog jie visų pramonininkų, atvykusių į diskusiją, nepažįsta. Ko tada norėti iš mokytojų, jei jų darbą kontroliuojantys ir organizuojantys skyriaus specialistai platesniu akiračiu nepasižymi.
 
Šiaurės Lietuvos kolegijos vadovas M. Dromantas išsakė mintį, kad Švietimo skyrius yra lyg uždara respublika. Nesidalija informacija, patys kuria, patys save vertina, tad nenuostabu, jog įvairių profesijų vaikus mokančios įstaigos naudingos informacijos apie projektus nesužino ir nesulaukia mokytis norinčių vaikų.
 
ŠPA viceprezidentas Arūnas Rupšys pastebėjo, kad Šiauliuose trūksta ne tik kvalifikuotos darbo jėgos, bet ir verslių vadovų.
 
„Lyderystės mieste pasigendama, pasigendama ir gerų specialistų. Gero specialisto ugdymas prasideda ne universitete ar mokykloje, o šeimoje. Formuojant žmogų, svarbios ne tik žinios, bet ir jo aplinka. Šiandien inžinerinės minties ir logikos labai pasigendama ne tik mieste, bet ir visoje šalyje. Kažkaip visi nuėjome į socialinius dalykus, o mieste yra ne vienas fizikas ar matematikas, kuris sėkmingai vadovauja įmonėms. Inžinerijos reikšmę sunku pervertinti. Šis mokslas išmoko mąstyti, ko mums labai trūksta“, – sakė jis.
 
Medžiaga iš: http://etaplius.lt/specialistai-nerengiami-del-%E2%80%9Euztrenktu-duru-ir-isankstiniu-nuostatu/
 
etaplius_naujienu_portalas1