A. Valys: verslumas visada buvo Šiaulių dalis

2019 m. liepos 25 d.

Šiaulių verslo inkubatoriui vadovaujantis Alius Valys patikina, kad Šiaulių regionas palankus verslui ir netolimoje ateityje matysime dar daugiau naujų gamyklų bei įmonių. Visam tam reikės nemažai darbuotojų, dėl to jis svajoja, kad į savo kraštą sugrįš išvykusieji. Jie čia darbo pasiūlymų tikrai turės. „Ypač žavi, kai grįžta pasaulio pamatę jauni žmonės ir čia steigia savo verslą“, – sako Šiaulių verslo inkubatoriaus vadovas.

Kiek Šiauliai palankūs verslui?

Šiauliai visada buvo ne tik stiprios pramonės, bet ir verslus miestas. Čia net tarybiniais laikais tyliai egzistavo verslas – nors ir nelegalus. Teko dirbti tuometinėje savivaldybėje ir nesunkiai atsekdavome, kad apie 25 tūkst. miesto gyventojų nežinia ką veikia ir iš ko gyvena… Taigi, verslumas – miesto kraujyje. Per metus Šiauliuose vidutiniškai užregistruojama apie 300 naujų ūkio subjektų. Nors 2/3 jų ir užsidaro, bendras įmonių skaičius ir jų sukuriama nauda auga.

Šiauliai – pakankamai stambus Šiaurės Lietuvos miestas. Nors nuo Vilniaus esame nutolę, šalia yra Ryga. Susisiekimas geležinkeliu ir oru geras, be to, šalia yra ir trys neužšalantys jūrų uostai. Vieta tikrai palanki, bet atkreipčiau dėmesį, kad visi didieji miestai, išskyrus Šiaulius, turi autostradas. Šiuo aspektu esame nuskriausti.

Prie verslo plėtros stipriai prisideda plyno lauko investicijos – pramoniniai parkai ir laisvosios prekybos zonos. Pramoninis parkas jau veikia, LEZ pradeda veiklą – jau žinomos kelios įmonės, kurios ten dirbs. Bedarbystė mieste taip pat maža. Tiesą sakant, ima trūkti įdarbinamų žmonių ir jų poreikis, steigiant vis naujų gamyklų, augs. Norėčiau, kad susigrąžintume iš regiono į sostinę ar užsienį išvažiavusius vietinius žmones. Jiems darbo pasiūlymų čia netrūktų. Juolab, kad matomas nemažas pagyvėjimas ir netolimame Akmenės rajone, kur irgi įsteigta laisvoji ekonominė zona. Beje, „Vakarų medienos grupė“ ten sukurs kone tūkstantį naujų darbo vietų. Taigi, šis regionas patrauklus.

Ką daro Šiaulių verslo inkubatoriaus komanda ir kokius tikslus sau kelia?

Padedame nueiti kelią nuo minčių apie verslą iki jo įsteigimo bei sėkmingos tolesnės veiklos. Ir taip jau trečią dešimtmetį. Pradedantiesiems verslininkams pagelbėjame registruojant įmonę, rengiant verslo planus, vedant apskaitą, planuojant rinkodaros priemones… O kartais svarbiausia – padrąsinti.

Mūsų tikslas – verslo įmonių steigimasis ir sėkmingas darbas. Pagrindinė veikla – įvairūs mokymai, konsultavimas (ypač dėl finansinių aspektų), mentorystės tinklo koordinavimas, taip pat prieš keletą metų pradėjome skatinti verslumą tarp moksleivių.

Kaip veikia minėtas mentorystės tinklas?

Esame subūrę bendruomenę – vien po Šiaulių verslo inkubatoriaus stogu dirba apie pusšimtį įmonių, be to, prie bendrų veiklų prisideda ir ankstesnieji globotiniai. Sakyčiau, iš viso mūsų verslo bendruomenė jungia apie 200 įvairių sričių įmonių. Verslas, kuriam padėjome, tarsi grąžina skolą pagelbėdamas kitiems pradedantiesiems. Pavyzdžiui, per įvairius renginius, kitas ŠVI veiklas prisijungia savo žiniomis, patirtimi stiprinant jaunus vietinius verslus. Nors šis Jauno verslo klubas jau gana platus ir aktyvus, norėtume jį dar sustiprinti. Kadangi šią iniciatyvą pradėjome tik šiemet, dar tik įsibėgėjame.

Tai nėra kažkokia didelė naujovė. Verslo inkubatoriai veikia jau gana ilgai (pirmasis atsirado JAV, mes savo modelį atsivežėme iš Airijos). Veiklos idėjų pasisemti yra iš kur. Mentorystės tinklas – viena iš patikrintų praktikų. Beje, Lietuvoje ne vieninteliai subūrėme mentorystės tinklą: „Versli Lietuva“ atstovybės dirba tuo pačiu principu. Tik jie dirba nacionaliniu lygmeniu, mes – regione.

Galime pasigirti, kad jau penkerius metus dirbame su moksleiviais. Su miesto mokyklomis ir gimnazijomis kasmet organizuojame ekonomikos lyderystės mokyklėlę. Mokyklinių žinių apie verslą dažnai būna per maža, tad to ėmėmės mes. Viskas vyksta taip: pusmečiui sudarome programą ir iki 30 moksleivių kartą per savaitę ateina į užsiėmimus. Juos veda sėkmingi praktikai, geri lektoriai, kurie jauniems žmonėms paprastai suteikia verslumo pagrindus. Taip pat rengiamos stovyklos. Vienąkart akcentuojame socialinį, kitais metais – paslaugų ar turizmo verslą ir per konkrečius pavyzdžius padedame susipažinti su tam tikra sritimi. Viso to tikslas – skatinti jaunuolius būti kūrybingais ir ieškoti neišnaudotų nišų.

Sėkmingai bendradarbiaujame ir su asociacija „Junior Achievement Lietuva“ – mokinių mokomųjų bendrovių judėjimu. Jau kelerius metus iš eilės Šiauliuose rengiame regioninę mokinių mokomųjų bendrovių mugę. Mokiniai mokslo metų pradžioje įsteigia mokomąją bendriją ir bando plėtoti verslą (su tikrais pinigais). Žinoma, Mokesčių inspekcija jų griežtai nepersekioja, o apie gegužę jų bendrovės baigia savo darbą ir skaičiuoja, kaip sekėsi. Smagu, kad kiekvienais metais mokinių mokomųjų bendrovių mugėje gausėja.

Aišku, ne viskas yra taip, kaip norėtume. Tenka pripažinti, kad Lietuva Vakarų verslumo rodiklių dar nepasiekė. Lietuvos vidurkis – 28 įmonės 1000 gyventojų (tiesa, Šiaulių rodiklis geresnis), o Vakaruose dažnai viršija 50.

Kiek žmonių kasmet kreipiasi į Jūsų vadovaujamą verslo inkubatorių?

Savivaldybė finansuoja dvi verslumo skatinimo programas. Viena skirta būtent jaunimui. Kasmet kreipiasi apie kelis šimtus įvairaus amžiaus žmonių. Skaičiuojant konsultavimo valandas, susidarytų nuo 600 iki 800 per metus. Tiesa, besikreipiančiuosius suskaičiuoti nėra paprasta: vienas kreipiasi kartą, kitas – keletą. Gaila, kad neturime galimybės konsultuoti telefonu ar elektroniniu paštu. Nors dabartinį poreikį tenkiname, norėtume padaryti dar daugiau, Deja, dabartinės aplinkybės mūsų norus apriboja.

Ar į ŠVI gali kreiptis brandus verslas, nusprendęs plėstis?

Taip, padedame ir tokiems verslininkams, bet jiems jau nereikia aiškinti verslo abėcėlės. Dažniausiai tokiems klientams padedame ieškant šaltinių plėtrai. Taip pat, kiek galime, globojame aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias technologines įmones – vis tik „perliukų“ ne taip dažnai užauga.

Gal Šiauliuose pastebite naujų verslo tendencijų?

Artėja bendradarbiavimo erdvių laikas. Nors Vilniuje, Kaune jų jau daug, bet pamažu hubus bandome kurti ir Šiauliuose ir į juos kviečiame rinktis laisvai samdomus darbuotojus, vadinamuosius freelancerius. Dirbame šia kryptimi, bet dar nesame tokie patrauklūs, kokie norėtume. Tam turime 100 m² ir pritraukėme apie dešimt nuolatinių freelancerių, kiti keičiasi – atvažiuoja terminuotiems projektams, padaro ir išvažiuoja. Valdome apie pusšimtį biuro patalpų nuomai, bet, atrodo, jų poreikis mažėja. Artėja IV-oji pramonės revoliucija. Jau dabar studijos rodo, kad netolimoje ateityje samdomo darbo ženkliai sumažės. Paprasta: įmonėms laisvai samdomi darbuotojai patogesni, tad jų poreikis augs.

Aišku, freelanceris freelanceriui nelygu: turime dirbančių ir su visu pasauliu. Tikiuosi, kad ateityje padėsime daugiau tokių žmonių. Juk jie dirba kaip verslininkai: turi nuolat ieškoti užduočių, atsakingai planuoti, taupyti, kūrybiškai mąstyti. Natūralu, kad jiems prireikia konsultacijų

Beje, laikome kumščius: atrodo, Šiauliuose gali išaugti pirmasis startuolis.