2 ŠPA prezidentas A. Stulpinas „Nebūdami vieningais nesulauksime ir kitų pagarbos“

Šiaulių miesto pramonės įmonės 2015m. pagamino ir pardavė 10 proc. daugiau produkcijos nei 2014 metais.

Eksporto augimas palyginus 2014 metais augo fantastiškais 20 proc.
Į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą pernai surinkta 9% pajamų daugiau nei planuota. Gyventojų pajamų mokesčio sumokėta 4% daugiau, turto mokesčių gauta 12 proc. arba 361 tūkst. eurų daugiau nei planuota.

Sparčiai kilo vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo 7.8 proc. Pažymėtina, kad 2015 m. IV ketv. lyginat su 2014 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 8.8 proc. ir tai yra didžiausias darbo užmokesčio augimas tarp didžiųjų miestų.
Ir visa tai padarėte jūs ir jūsų įmonės.

Šiauliuose vidutiniškai per mėnesį dirbo kiek daugiau nei 51 tūkstantis žmonių, lyginant su 2014 m., darbuotojų skaičius padidėjo neženkliai tik 0.3 proc. Akivaizdu, kad kvalifikuotos darbo jėgos stygius tampa viena iš aštriausių ir verslo problemų.

Gaila, bet yra ir neigiamų skaičių, tai verslo ir verslumo mažėjimas mieste per 2015 m. įregistruotos 269 įmonės, palyginus su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, įregistruota 21 įmone mažiau. Išregistruotos 208 įmonės, 2014 m. buvo išregistruota 126 įmonės.

Per praėjusius metus Šiaulių m. beveik 100 mokesčių mokėtojų bankrutavo arba turėjo bankrutuojančių statusą, tai daugiau nei ketvirtadaliu daugiau nei 2014 m.
Kalbėdamas apie Jūsų pasiekimus norėčiau pasidžiaugti 2015 Šiaulius garsinančiomis įmonėmis:
Sparčiausiai augusios įmonės „GAZELĖ“ apdovanojimas įteiktas NMF Porolon įmonei.

LPK 2015 m. Lietuvos metų gaminio apdovanojimuose pažymėtos abi mūsų Rūtos – AB „Naujoji Rūta“ už vanilinius zefyrus su žemuogių skonio įdaru, o UAB „Rūta“ už Šokoladinių figūrų rinkinį „Šokoladiniai pieštukai“. Kitas „Rūtos“ gaminys keturių skonių želė saldainiai pavadinti „Uogainė“ tapo „Lietuviško gaminio tarmiškiausias pavadinimo laureatais.

Lietuvos metų gaminio apdovanojimuose Mašinų ir įrengimų pramonės grupėje apdovanotas UAB „KALVIS“ kietojo kuro vandens šildymo katilas. Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje: UAB „Šiaulių vandenys“ Energijos naudojimo vadybos sistema. „Šiaulių vandenys“ apdovanota ir LPK 2015m. Sėkmingai dirbančios įmonės prizu. Taip pat įvertinta už 2015m. Pasiekimai aplinkosaugoje.

Per praėjusius metus devynių ŠPA įmonių vadovams ir darbuotojams įteikti Profesijos riterio ženklai, dar keliais šį sąrašą papildysime jau netrukus.

Didžiuojamės besitęsiančiu Ch. Frenkelio projektu. Pernai įteiktos dar dvi Ch. Frenkelio nominacijos Šiaulių verslui ir pramonei labai nusipelniusiems žmonėms – tai Šiaulių banko valdybos pirmininkui Algirdui Butkui ir UAB „Kalvis“ ilgamečiam vadovui Petrui Goberiui. Kviečiame visus įsijungti į šį procesą iškeliant tuos žmones kurie turi būti pagerbti ir apdovanoti.

Šalia nominacijų teikimo vyksta konferencija. Rudenį su mumis patirtimi dalinosi Danijos verslo atstovai. Dėmesį šiam renginiui antrus metus iš eilės parodė premjeras Algirdas Butkevičius, sulaukėme ir Danijos ambasadoriaus vizito, kitų garbingų svečių. Jau rengiamės ir šių metų konferencijai, kuri bus ir rinkiminė.

Norisi tikėti, kad ŠPA aktyvumą ir matomumą verslo visuomenėje iliustruoja kiti skaičiai. Per praėjusius metus iki šios dienos į ŠPA įstojo 22 įmonės. Šiuo metu Šiaulių pramonininkų asociacija vienija 87 įmones ir du fizinius asmenis. Sieksime, kad šiemet peržengtume ir 100 narių ribą.

Pernai įkūrę tris klasterius, šiemet burtis pakvietėme ir statybos įmones. Jau turime patirties, kad įkurti klasterį nėra pats sudėtingiausias darbas, tai užtrunka laiko, tačiau daug sudėtingiau tęsti darbus ir vykdyti veiklą. Surasti bendrus interesus ir dirbti viena kryptimi kartu nepaprasta, tačiau tai vienintelis kelias. Konkuruoti tarpusavyje galime tik ar tai yra protinga, geriau suvienyti savo energiją ir pabandyti ieškoti didesnių medžioklės plotų.

Šiandien verslą daryti nebendradarbiaujant yra sunku, nors dar įmonės viena į kitą žiūri pakankamai rezervuotai, bet ŠPA apjungiant vis daugiau narių, tikimės labai teigiamų poslinkių. Mes nesitikime greit sukurti vieningą klasterį, tačiau jei planuojamus projektus pavyktų įgyvendinti, tai būtų milžiniškas žingsnis į priekį, padėsiantis spartinti procesus.

Asocijuotos verslo struktūros – tai puikus instrumentas operatyviau reaguoti į ruošiamus naujus įstatymų projektus bei efektyviau atstovauti verslo interesus ir tik nuo mūsų priklauso kaip mes tuo pasinaudojame. Būdami Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariais per jos atstovus Seime bei Vyriausybėje galime tiesiogiai dalyvauti, pareikšdami savo pastabas, realius pasiūlymus, reikalavimus, numatomuose priimti sprendimuos, tik ar mes visada pasinaudojame galimybe išsakyti savo nuomonę. Norėtųsi aktyvesnio grįžtamojo ryšio.

ŠPA tarybos posėdžiai atviri, dalyvauti taip pat ir klausimuos jiems gali siūlyti kiekvienas iš Jūsų. Susitikta mūsų socialiniai partneriais – miesto vadovais, darbo ginčių komisijos, ekonomikos, švietimo, sporto skyriaus atsakingais asmenimis, Energijos skirstymo operatoriaus atstovais Šiauliuose. Ypač noriu pasidžiaugti bendradarbiavimu su Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriumi, bei Šiaulių darbo birža – su šiomis įstaigomis susitinkame ne po vieną ir ne po du kartus, esame nuolat supažindinami su pokyčiais ir tendencijomis. Nuolat bendraujame ir su visomis Šiaulių mokymo įstaigomis, nuo Universiteto iki mokyklų. Kaip jau ir minėjau, mums labai svarbi, ko gero šiuo metu viena aktualiausių miesto ir regiono verslo bėdų – darbuotojų trūkumas. Tikrai ne vienos įmonės vadovai, tam, kad prisiviliotų specialistus iš kitų Lietuvos miestų, yra priversti mokėti didesnius atlyginimus nei sostinėje.

Mes jau daugumai kvalifikuotų darbuotojų mokam didesnius atlyginimus, nei lenkai. Pavyzdžiui Ukrainoje patyręs konstruktorius uždirba nuo 300 iki 500 eurų. Kitu specialistu atlyginimai ženkliai mažesni. Lenkai, tai žinodami, išduoda darbo vizas per 1 diena. Kodėl neįdarbinti ukrainiečiu ir mūsų įmonėse?

Žinome, kad užsieniečiai neišgelbės, todėl manome, kad specialistus ruoštis patiems, nuo pat pradinės mokyklos vaikus skatinti rinktis inžinerinės pakraipos specialybes, juos supažindinti su Šiauliuose ir regione veikiančiomis įmonėmis, galimybėmis realizuoti save jose. O su mokymo įstaigomis nuolat kalbėtis kokios specializacijos mums reikia, kiek galima operatyviau pritaikyti jas pramonės poreikiams.

Mūsų įmonės aktyviai dalyvauja Europos sąjungos projektų paramos įsisavinimo procesuose. Per artimiausius metus per verslą Šiauliu pasieks ne vienas milijonas europinių pinigų. Tačiau iškyla klausimas ar šios investicijos yra saugios? Ar mes turime lygiavertes sąlygas su kitais regionais, ar net Šiaulių apskrityje ar regione. Darosi sudėtinga konkuruoti, kuomet labiau mylimos naujai ateinančios įmonės, kuomet „už tvoros“ įsisteigusi įmonė gali mokėti mažesnius mokesčius, o čia daug metų dirbantys lyg nustumiami į šoną, su jais lyg ir galima nesiskaityti, juos užmiršti ar kalbėti apie tai, kad jie yra nesvarbūs. Matant tokią politiką mes tikrai sugebėsim apie save priminti, kad nereiktų galvoti apie tai, kad savo verslą sieti su kitais regionais.

Meras gal būt ir pyktelėjo kuomet sukritikavome tai, kad šiemet nenumatyta investicinių projektų. Tačiau mūsų nuomonė nesikeičia. Rinkėjai gal ir gali džiaugtis sumažėjusia miesto skola, saugiu biudžetu, planais 2017-2018 metais, tačiau ne verslas – žinome, kad sustojus, toliau sunkiau įsibėgėti. Kalbėjomės, kad derėtų nekelti turto mokesčio, į mūsų nuomonę nebuvo atsižvelgta.

Investiciniai projektai netiesioginė parama verslui, nors būtų labai gražu, kad ir čia būtų atsižvelgiama į patriotizmą, laikantis visų normatyvinių aktų, kad palaikomos vietinės įmonės. Tačiau tų projektų šiemet nėra. Ir kai mes kalbame apie socialinę aplinką, Šiaulių ir regiono patrauklumą, mes girdime, kad Šiauliuose nieko konstruktyvaus nevyksta, kad tarpusavyje nesutariame ir nesugebame suvienyti jėgų. Gaila, bet tai ko gero ne verslo „nuopelnas“.

Vis tik norim tikėtis, kad pozityvų bendradarbiavimą pavyks atnaujinti. Prieš akis laukia daug darbų ir ne visus juos padės atlikti Premjeras ar pramonininkų konfederacijos prezidentas, pečius reikia remti mums šiauliečiams, nes nebūdami vieningais nesulauksime ir kitų pagarbos.

Ir užbaigti norėčiau a.a. Bronislovo Lubio citata „Verslo sėkmės receptas – darbštumas, stipri ir patikima komanda, verslo etikos laikymasis, išsilavinimas, profesionalumas.“ Tad visiems palinkėsiu sėkmės.