D. Šiaučiūnas: Šiaulių universitetas neatsiejamas nuo regiono pažangos

Šiaulių pramonininkų asociacijai priklauso ne tik įvairių sričių įmonės, bet ir švietimo įstaigos, glaudžiai bendradarbiaujančios su pramonininkais ir taip prisidedančios prie Šiaulių klestėjimo. Viena jų – Šiaulių universitetas. Kadangi pastarąjį nuspręsta prijungti prie Vilniaus universiteto, kalbamės su ŠU laikinuoju rektoriumi profesoriumi dr. Dariumi Šiaučiūnu apie laukiančius pokyčius, universiteto pasiekimus bei mokslo svarbą Šiaurės Lietuvai.

Kaip apibūdintumėte Šiaulių universiteto vaidmenį regione dabar bei po prijungimo?

Prijungimas prie Vilniaus universiteto nepakeis mūsų aukštosios mokyklos vaidmens ar tikslų regione, nebent juos stiprins ir plės. Visada siekėme būti Šiaurės Lietuvos regiono pažangos lyderiu, vieta, kurioje sutelkti stipriausi savo sričių specialistai, gebantys skleisti sukauptas žinias, ugdyti naujus įvairių sričių profesionalus.

Būdami arti regiono bendruomenės, visada siekėme daryti teigiamą įtaką jos vystymuisi: teikti mokslinius ekspertinius sprendimus verslo įmonėms, prisidėti prie bendruomenių problemų sprendimo, būti regiono kultūrinio gyvenimo židiniu. Prisijungus prie Vilniaus universiteto šie tikslai ne tik nesikeis, bet ir bus įgyvendinami nauju kokybiniu lygmeniu.

Aukštasis mokslas Šiauliuose vystomas jau 70 metų – pradedant 1948 m. įsteigtu Mokytojų institutu, greitai tapusiu Šiaulių pedagoginiu institutu, ir baigiant savarankiško klasikinio pobūdžio universiteto įsteigimu 1997 m. ir gyvavimu iki šios dienos. Šiaulių aukštojoje mokykloje (taip vadiname įvairiais pavadinimais veikusias aukštojo universitetinio mokslo institucijas, dirbusias mieste iki jų tapimo šiandieniniu Šiaulių universitetu) išpuoselėtos regionui ir šaliai ypač svarbios mokslų tradicijos, padėjusios sutelkti stiprių mokslininkų ir dėstytojų intelektualinį potencialą.

Pirmiausia Šiaulių universitetas šalyje žinomas dėl mokytojų ruošimo bei specialiosios pedagogikos studijų. Visgi ne tik tai yra stiprioji universiteto pusė. Regionui didelį poveikį daro ŠU studijas baigę viešojo administravimo specialistai, dirbantys savivaldos insititucijose visoje Šiaurės Lietuvoje, taip pat kalbininkai, istorikai, gamtos mokslų ar verslo administravimo specialistai, ekonomistai, inžinieriai, programuotojai ir daugelio kitų specialybių profesionalai. Labai svarbus ir universiteto mokslininkų bendradarbiavimas su regiono įmonėmis ir institucijomis bei pagal atskirus užsakymus joms atliekami mokslo tyrimai. Pagal tai rengiami sprendimai verslui ir pramonei, ruošiamos plėtros studijos.

Universiteto bendradarbiavimas su socialiniais partneriais daro akivaizdų poveikį regiono nevyriausybiniam sektoriui, įvairioms vietos bendruomenėms. Įgyvendinant bendrus projektus, universiteto studentai ir mokslininkai padeda joms prisidėdami šiam sektoriui reikalingais taikomaisiais tyrimais. Galiausiai universitetas praturtina regiono ir Lietuvos kultūrinį lauką. Šiauliuose daugiau nei 5 dešimtmečius vykęs menininkų ruošimas prisidėjo prie to, kad išugdytas ne vienas Šiaulius ir Lietuvą pasaulyje garsinantis dailininkas, muzikos pedagogas, estrados meno atstovas.

Šiaulių universitetas yra Šiaulių pramonininkų asociacijos narys. Kaip vertinate ligšiolinį bendradarbiavimą ir ateities bendradarbiavimo galimybes su vietos pramonės įmonėmis?

Universitetas palaiko nuolatinius ryšius su regiono verslo įmonėmis. Jų atstovai dalyvauja universiteto studijų programų valdyme, gilinasi į jų turinį ir išsako nuomonę dėl to, kokios turėtų būti šios programos. Studentai savo praktiką bei baigiamųjų darbų tyrimus atlieka verslo organizacijose, dažnai po to jose lieka dirbti. Įmonės steigia įvairias skatinamąsias stipendijas, kuriomis paskatina jaunimą studijuoti vienoje ar kitoje studijų programoje. Jau antrus metus universitete veikia viena moderniausių Lietuvoje pramonės robotų laboratorijų. Joje dirbti su šiuolaikine robotine įranga mokosi ne tik mūsų studentai, bet kvalifikaciją kelia ir pramonės įmonių darbuotojai iš skirtingų miestų.

Šiauliai visada buvo žinomas kaip pramonės miestas. Niekas nepasikeitė ir šiandien. Universitetas ir toliau glaudžiai dirba su pramonės įmonėmis, siekdamas joms ruošti reikalingus specialistus ir padėdamas taikomaisiais mokslo tyrimais. Visoje Europoje ir už jos ribų žinoma dviračių gamintoja „Baltik vairas“, veikianti Šiauliuose, bendradarbiaudama su universiteto mokslininkais, specialioje universiteto laboratorijoje ilgą laiką testuodavo savo pagamintus dviračius. Taip pat verta atkreipti dėmesį į puikų bendradarbiavimą tarp Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių universiteto ir miesto pramonės įmonių – į programą „Inostart“. Ją įgyvendinant, universiteto mokslininkai kartu su studentais rengia konkrečioms įmonėms skirtą (dažniausiai inžinerinį-technologinį) jų konkrečios problemos sprendimą. Pagal šią programą jau dabar įgyvendinta kelios dešimtys sėkmingų projektų. Galima paminėti įdomesnius pavyzdžius: UAB „Nord Robotics“, bendradarbiaujant universiteto mokslininkui ir studentui, suprojektuotas roboto griebtuvas, UAB „Visija“ – atliktas šiai bendrovei aktualus saulės vandens šildymo kolektoriaus prototipo charakteristikų tyrimas.

Kiek yra studijų programų bei kiek studijuoja studentų?

Šiaulių universitete siūloma rinktis gyvybės, humanitarinių, informatikos, inžinerijos, matematikos, socialinių, sveikatos, ugdymo mokslų, verslo ir viešosios vadybos bei menų nuolatinės ar ištęstinės formos studijų programas. Jų iš viso universitete vykdoma per 50. Yra ne tik bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos, bet ir tęstinio mokymo, neformalaus visuomenės švietimo programos, papildomosios studijos, programos kolegijų absolventams, ketinantiems studijuoti magistrantūroje. Stojantiesiems siūloma jungtinių studijų programų su Lietuvos bei užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis, programų su gretutinėmis studijomis, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis.

Priklausomai nuo kasmet išleidžiamų absolventų skaičiaus, universitete nuolat mokosi 1700-2000 studentų.

Jūsų vertinimu, kaip stipriai Šiaulių universitete koncentruojamasi į dabartinės darbo rinkos poreikius?

Visos studijų programos Lietuvos universitetuose turi būti tokios, kurios atliepia darbo rinkoje aktualių kompetencijų poreikį. Tai turbūt yra esminė šiandieninio aukštojo mokslo nuostata. Natūralu, kad, jei ruošiame inžinierius, programuotojus ar ekonomistus, jie turi įgyti tokių gebėjimų, kurie bus realiai pritaikomi profesinėje veikloje po studijų. Lietuvos darbdaviai dėl to nuolat išsako pastabų visiems universitetams ir akcentuoja tai, ką geba ar ko dar turi išmokti universitetų absolventai. Toks grįžtamasis ryšys iš darbdavių Šiaulių universitete nuolat fiksuojamas per darbdavių įtraukimą į studijų programų komitetus ir jų pasiūlymų aktualizavimą studijų programos turinyje.

Kalbant apie mokslinius tyrimus, jei jie yra taikomojo pobūdžio, ne fundamentiniai, visada skatinama, kad jais būtų sprendžiamos realios praktinės problemos. Studentų baigiamieji darbai ar kiti projektai orientuojami į įmonių ar kitų organizacijų veiklos problematiką, mokslininkai nuolat bendradarbiauja su verslo įmonėmis ir padeda joms atlikti ekonomines veiklos analizes, atlieka kitus taikomuosius tyrimus.

Vis dažniau kalbama apie mokymosi visą gyvenimą svarbą, deja, Lietuvoje tai vis dar nėra populiaru. Ar Šiaulių universitete yra galimybių kelti kompetencijas ne tik „įprastiems“ studentams?

Taip, įmonės ir kitos organizacijos į universitetą siunčia savo darbuotojus, siekiant juos perkvalifikuoti ar tobulinti profesinę kvalifikaciją. Tai padeda padaryti ŠU Tęstinių ir nuotolinių studijų institutas. Taip pat jau minėta, kad regiono įmonės siunčia į universitetą personalą mokytis dirbti su pažangia įranga. Pavyzdžiui, su mūsų pramoniniais robotais dirbti mokosi ne tik studentai, bet ir pramonės įmonių darbuotojai. Patys specialistai irgi dažnai supranta stokojantys vienokių ar kitokių žinių, tad renkasi įvairias studijų programas ir jose tiesiog studijuoja – būtent todėl universiteto auditorijose dažnai galima matyti ir vyresnio nei mums įprasto studentų amžiaus žmonių. Ateityje to tik daugės.

Kiek skiriate dėmesio tarptautiniam bendradarbiavimui, tarptautiškumui?

Universitetas nuo pat įsikūrimo šiandieniniu pavidalu daug dėmesio skyrė tarptautiniam bendradarbiavimui. Turime daugybę partnerių visame pasaulyje, su kai kuriais jų palaikome ypač glaudžius ryšius. Pavyzdžiui, Nebraskos universiteto Omahoje (JAV) mokslininkai ir dėstytojai nuolat lankosi Šiaulių universitete, dalyvauja konferencijose ir skaito paskaitas. Mūsų dėstytojai atitinkamai stažuojasi Nebraskoje. Tai tik vienas iš daug pavyzdžių. Vis daugiau orientuojamės ir į buvusios Sovietų Sąjungos šalis. Žinoma, Šiaulių universiteto studentai, taip pat ir dėstytojai bei administracija aktyviai dalyvauja „Erasmus“ programoje. Galiausiai Šiaulių universitete įgyvendinamos ir jungtinės studijų programos su Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos universitetais. Jose studentai dalį laiko studijuoja Šiauliuose, dalį laiko – užsienio partnerio universitete, o baigę studijas gauną jungtinį diplomą… Trumpai tariant, su užsienio partneriais aktyviai bendradarbiaujame studijų, mokslo ir kultūros srityse.

Kokie Šiaulių universiteto prioritetai artimiausiems keleriems metams?

Pabandysiu apibendrinti trumpai. ŠMSM sprendimu, ateityje būsimi Lietuvos mokytojai bus rengiami trijuose pedagogų ruošimo centruose Lietuvoje: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Šiaulių universiteto edukologijos tradicijos susiejimas su ateities mokytojų rengimu tik patvirtina, kad ŠU mokytojų rengimo studijos bei su tuo susiję mokslo tyrimai neabejotinai reikšmingi. Taigi būsime vienu iš svarbiausių mokytojų rengimo centrų šalyje, aktyviai puoselėsime turimą šiuolaikinės pedagogikos, ypač specialiosios pedagogikos, tradiciją. Visgi ŠU nebus tik mokytojų ruošėjas. Puikiai suprantame savo regioninį vaidmenį ir būsime tas centras, kur bus kuriama ir plėtojama regioninė politika, rengiami regionui reikalingi specialistai, sprendžiamos regiono įmonių ir savivaldos institucijų problemos.

Ko reikia Šiaulių regiono klestėjimui?

Šiaulių regionui būtina aukštojo mokslo praktika, čia turi veikti kolegijos, universitetas. Visa tai į regioną atneša mokslinį problemų sprendimo požiūrį, pritraukia jaunus specialistus, aktyvina kultūrinį, intelektualinį gyvenimą. Šiauliams ir visam Šiaurės Lietuvos regionui būtinas savas vystymosi kelias. Tam reikia atsverti sostinės trauką ir išlaikyti jaunus žmones, sukurti jaunoms šeimoms patrauklią aplinką gyventi, o verslui – palankias sąlygas dirbti.

Ačiū už pokalbį.