SPA direktorius - 1

E. Lukas sieks, kad Šiaulių pramoninkų asociacija taptų dar stipresne ir žinomesne

2018 m. birželio 18d.

Prieš kelias savaites Šiaulių pramonininkų asociacijos vykdančiuoju direktoriumis tapęs Eugenijus Lukas neslepia, kad jam tai – didelis iššūkis. Vadovauti vienos įmonės darbuotojų grupei – viena, o siekti kuo efektyvesnio asociacijos bendradarbiavimo su vietos bei nacionaline valdžia – visai kas kita.

– Atėjote į ilgą istoriją skaičiuojančią asociaciją. Kokie Jūsų santykiai su ja?

– Esu šiaulietis, ilgą laiką dirbau televizorių gamykloje, todėl Šiaulių pramonininkų asociacija, jos veikla ir istorija man žinoma, – tekdavo pabendrauti su jos nariais, dalyvauti renginiuose, apdovanojimuose, vertinti nuveiktus darbus ir rezultatus iš šalies.

 

– Tai ir pažvelkime iš šalies: kaip Jums atrodo, kokia šios asociacijos buvimo prasmė, kam Šiaulių pramonininkams reikėjo ir tebereikia burtis?

 

– Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje verslas ir valstybės institucijos visa dar dažnai atsiduria skirtingose barikadų pusėse. Galbūt ši nuostata pamažu ir nyksta, bet vis dar tenka girdėti viešojo sektoriaus atstovus apie verslą ir valstybę kalbant taip, tarsi būtų atskiros salos, o ne viena, nedaloma visuma.

 

Norint tai pakeisti, reikia bendradarbiauti. Ir bendrauti atstovaujant ne vienai įmonei, o visam sektoriui, dar geriau – regionui. Tai ir yra pagrindinė ŠPA misija – savo pavyzdžiu ir patirtimi rodyti, kas aktualu Šiaulių regionui, ir kuo galime būtų naudingi. Ir kartu su vietos bei nacionaline valdžia spręsdami aktualiausius Šiaulių bei regiono klausimus.

 

– Ateinate ne į tuščią lauką ir tikriausiai prieš ateidamas jį įvertinote: kaip Jums atrodo, ką iki šiol pavyko nuveikti Šiaulių pramonininkams?

 

– Padaryta tikrai daug – tai reikšminga narystė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje , įdirbis regione, tradicjų kūrimas. Pavyzdžiui – Chaimo Frenkelio nominacija ir kasmentinė konferencija. Taip pat kiti renginiai, ar tokie projektai kaip Emigrantų susigrąžinimo programa. Darbų padaryta nemažai, tik apie juos žinoma gal ne tik daug. Tai taip pat svarbu – informuoti, ką darome, ir dar svarbiau – kodėl tai darome, kuo tai naudinga miestui, regionui, čia gyvenantiems žmonėms.

 

– Kokiame taške šiuo metu yra Šiaulių pramonė? Ar ji išgyvena pakilimą?

 

– Manau, kad taip. Šiauliai vėl susigrąžino pramonės miesto vardą, čia yra beveik 60 pramonės įmonių, jau aplenkti ilgai pirmavę vežėjai. Pramonė pamažu auga: atsiranda naujos įmonės, didžiosios ir ilgametę patirtį turinčios įmonės plačiai investuoja ir plečiasi. Tai nuteikia optimistiškai, nors turime dar daug skaudulių ir problemų. Tai nuolatinė naujų mokesčių grėsmė, netvirti, dažnai kintantys valstybės prioritetai. Globaliau – technologinė konkurencija. Turime galvoti apie išmanią pramonę, jeigu norime išlikti konkurencingi. Ir žinau, kad mūsų pramoninkai jau labai rimtai tuo užsiima.

 

– Kaip vertinate valdžios veiksmus: jie padeda pramonei ar trukdo?

 

– Valdžios požiūris į pramonės sektorių tikrai keičiasi. Tiek vietos, tiek nacionalinė  valdžia jau supranta, kad be dialogo nieko nepadarysi, o pramonės sektorius yra gana didelė jėga, su kuria reikia bendrauti ir dirbti. Ne veltui sakoma, kad sunkiausia išsikraustyti iš miesto ar šalies yra pramonės įmonėms, nes nepakanka atsisakyti biuro. Yra infrastruktūra, didelės investicijos. Pramonė savo veiklą skaičiuoja ilgais ciklais.

 

Todėl ir randasi tokios regioninės institucijos kaip verslo taryba, kurioje sprendimus savivaldos atstovai priima tardamiesi su mumis, rengiami bendri renginiai, tokie kaip gegužės paskutinėmis dienomis vyksianti konferencija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ir kt.

 

Prieš 15-20 metų tokių dalykų nebuvo, o tai rodo, kad mūsų santykiai su valdžia akivaizdžiai pasikeitę.

 

– Ko reikia, kad Šiaulių pramonininkų asociacija dar labiau sustiprėtų?

 

– Daugiau vienijančios veiklos ir projektų, generuojančių pajamas. Taip mes kartu galėsime įgyvendinti daugiu funkcijų, mokytis, vykdyti bendrų projektų tiek su mokymo įstaigomis, tiek su institucijomis.

 

– Tai pirmieji Jūsų darbai ir bus orientuoti į projektinę veiklą?

 

– Aš suprantu, kad kai kurių darbų nepaspartinsi ir kai kurių paraiškų nepateiksi anksčiau laiko, tačiau tam būtina nuosekliai ruoštis. Pirmiausia noriu išplėsti esamų narių duomenų bazę, žinoti visų poreikius ir tuomet galvoti apie projektus. Tokius, kurie būtų aktualūs visai Šiaulių pramonei – tiek darbuotojų mokymai, parodos ir verslo misijos, darbuotojų paiešką palengvinsianti kvalifikuotų įvairių sričių specialistų duomenų bazė ir t. t.

 

– Kokią Šiaulių pramonininkų asociaciją norėtumėte matyti kitąmet, kai ji švęs savo veiklos trisdešimtmetį ir kokią – dar po penkerių metų?

 

– Stipri, vieninga ir žinoma organizacija. Kuria pasitiki ir su kuria mielai bendradarbiausija miesto valdžia, palankiai vertina gyventojai. Mano norai ir tikslas, kad mūsų asociaciją žinotų ne tik regionas.