L. Zakarauskas: laikytis žodžio bet kokia kaina

Šiaulietis Lauras Zakarauskas yra vos 31-erių, bet jo sėkmingas verslas skaičiuoja daugiau nei dešimtmetį. Pagal išsilavinimą – statybos inžinierius, pagal pašaukimą – ambicingas verslininkas. Jaunystėjė padirbėjęs Anglijoje, jis greit sukaupė pradinį kapitalą, nusipirko eskavatorių ir aplink save subūrė tinkamų specialistų. Tai pirmiausia tapo inžinerijos tinklų statybos bendrove „LZ Technika“, o vėliau išaugo į inovatyvius sprendimus siūlančią „LZT Group“.

Nuo ko prasidėjo Jūsų, kaip verslininko, kelias?

Dirbdamas Anglijoje, susitaupiau pinigų ir grįžęs į savo kraštą 2007 m. įkūriau „LZ Techniką“. Įdomi istorija: Lietuvoje mane statybos darbams dažnai samdydavo viena įmonė, tad pastoviai bendraudavau su brigada. Kadangi dalis darbuotojų buvo nepatenkinti vadovais, pakviečiau juos dirbti man.
Pradžia buvo sudėtinga, tačiau dabar „LZT Group“ susideda iš keturių bendrovių, jose dirba apie 80 darbuotojų. Iš pradžių vienoje įmonėje bandėme sutalpinti keletą veiklų, bet pamatėme, kad labiau apsimoka specializuotis. 2012 m. Latvijoje įkūrėme antrąją. Nusprendę žengti toliau 2016 m. įsteigėme vandenvalos įmonę bei atskyrėme nuotekų valymo įrenginius. Matome, kad šie sprendimai pasiteisino: 2016 m. ir 2017 m. buvome apdovanoti „Gazelėmis“, šiemet patekome tarp „Rekvizitų“ TOP įmonių.

Nors siekiate atskirti ir išgryninti veiklos sritis, tačiau valdymą vis labiau centralizuojate, tiesa?

Turime filialų Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje, o pagrindinė mūsų būstinė – Šiauliuose. Vis tik kuo toliau, tuo labiau koncentruojamės į Šiaulius ir norime savo atstovybę iš Vilniaus perkelti čia. Įmonės (išskyrus Latvijos) bus vienoje vietoje, visi vadovai dirbs greta – bus patogiau.

Kuo šiuo metu „kvėpuoja“ Jūsų verslas?

„LZ Technika“ yra motininė gamybinė įmonė. Joje derinamos kelios veiklos: gaminami metalo gaminiai, daugiausia skirti dujų, šilumos vamzdynams, modulinių pastatų gamybai ir kita; vis tik pagrindinė mūsų veikla – pramoninių nuotekų valymo įrenginiai. Jų gamybą ir eksportą į užsienį matome kaip visos įmonių grupės prioritetą.
Pastaruosius trejus metus tobulinome pagrindinį savo produktą – pramoninių nuotekų įrenginį. Pramonei reikia nestandartinių sprendimų, taip pat kiekvienąkart įrenginius būtina adaptuoti konkrečiai sričiai.
Jei kas nors vienur veikia, kitoms aplinkybėms netiks. Pavyzdžiui, paskutinė įdomi gauta užklausa – dėl rožių auginimo plantacijos. Pasirodo ir ten yra gamyboje atsirandančių nuotekų. Viena vertus, tai kelia daugiau iššūkių, antra vertus, niekas mūsų nenukopijuos. Savo nišoje turime mažai konkurentų ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje.

Neseniai šventėte verslo gyvavimo dešimtmetį. Kokius įdomiausius projektus išskirtumėte?

Man tarp įdomiausių – muziejui Palestinoje ir Moldovos privačiam oro uostui sumontuoti valymo įrenginiai. Pardavėme įrangą ir mus paprašė atlikti montavimo darbus. Vis tik tai yra gana egzotiškos teritorijos. Apskritai stambių projektų būta gana daug, sakykime, atlikti užsakymai įvairiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Lidl“ ir kt.

Daug kalbėjome apie technologijas, rinkas, o kiek svarbu vertybės? Ar laikote savo verslą socialiai atsakingu?

Vertybės svarbios, nes reputacijai užsitarnauti reikia dešimtmečio, bet sugriauti ją galima per penkias minutes. Viena svarbiausių – laikytis duoto žodžio. Jei pasakėme, kad bus padaryta, tai versimės per galvą, bet padarysime. Net nėra taip svarbu bus pelnas ar nuostolis, bet į savo įsipareigojimus žiūrime rimtai.
Taip pat stengiamės pačioje grupėje sukurti kuo geresnę atmosferą. Nėra taip, kad būtų reikalaujama aklo paklusimo, darbuotojai visada gali ateiti pasitarti ar šiaip pasikalbėti – net ir ne dėl darbo problemų. Kuo geriau įmonei, tuo daugiau naudos gauna visi. Jei bus geri metai, investuosime į geresnius automobilius, įrankius, gerinsime darbo sąlygas, turėsime lėšų plėstis. Visiems aiškinu, kad visada privalome būti žingsniu priekyje – kad kiti mus kopijuotų ir vytųsi. Manau, kad mums pavyksta: dažnai darbuotojai kviečia prisijungti savo pažįstamus, artimuosius.
Pusantrų metų rėmėme paramos ir labdaros fondą „Rugutė“ Panevėžyje, padedantį onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Skirdavome tam tikrą sumą nuo kiekvieno parduoto įrenginio. Šiuo metu „LZ Technika“ prisideda prie statomo sunkiau gyvenančių vaikų dienos centro Šiauliuose. Norime, kad jie galėtų čia ateiti ir turiningai praleisti laiką, o ne trintis gatvėje.

Pabaigai – ar Šiaulių regionas palankus verslui ir ko palinkėtumėte savo kraštui?

Manau, kad palankus. Pavyzdžiui, Vilniuje susiduriame su itin sudėtinga rinka. Nors galimybės tarsi didelės, jos didelės dideliems. Mažesnėms, juolab, pradedančioms įmonėms, ten augti nelengva. Dideliame mieste daugiau galimybių ir paskęsti.
Pastaraisiais metais į Šiaulius atėjo daug naujų investuotojų, pastatyta nemažai gamyklų – ypač kalbant apie Šiaulių LEZ teritoriją, Zoknių industrinį rajoną. Tai ir gerai, ir blogai. Viena vertus, vietinėms įmonėms sunkiau, nes išauga konkurencija, sunkiau pritraukti norimus specialistus, bet, antra vertus, auga regiono žmonių gyvenimo lygis, jie išgali daugiau pirkti ir naudotis vietinių verslų paslaugomis.
Bet kuriuo atveju Šiauliams palinkėčiau ir toliau augti bei stiprėti. Taip pat linkiu šiauliečiams visada likti šiauliečiais bet kuriame krašte. Pastebėjau: jei kituose miestuose sutinki išskirtinių žmonių, dažnai išsiaiškini, kad jie – šiauliečiai.