M. Balvočius: neįmanoma atsilikti, kai diktuoji madas

2019 m. birželio 7 d.

Pernai rudenį Šiauliuose atidaryta nauja „Diab“ gamykla, gaminanti vėjo jėgainių bei laivybos įrangą – putoplasto medžiagų ruošinius kompozitinėms struktūroms. Šiauliuose „Diab“ – nuo 2004 m., o 2012 m. atidarytas antrasis įmonės fabrikas. Taigi, šiemet „Diab“ minės 15 metų gimtadienį! Interviu bendrovės direktorius Marius Balvočius pasakoja apie įmonės augimą, jos įsitvirtinimą rinkoje ir nuolat augantį švarios energijos gamybos poreikį.

– Kokia yra bendrovės kasdienė veikla?

– Esame viena iš Švedijos koncerno dalių. Jei „seserys“ kitose šalyse gamina pačią medžiagą, tai Šiauliuose gaminame ruošinius, kurie vėliau kaip konstruktoriaus dalys keliauja pas vėjo jėgainių gamintojus ir laivų statytojus. Trumpai tariant, pagrindinis mūsų darbas – paruošti detales, pritaikytas konkretaus kliento gaminiui. Klientų geografija labai plati – nuo JAV iki Indijos ar Kinijos. Sakyčiau, svarbiausi jų – Portugalijoje, Ispanijoje, Indijoje (deja, Lietuvoje klientų beveik neturime)… Žinoma, laivų statytojai įsikūrę arčiau jūros: Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje. Nors geografinės ir klimatinės sąlygos skiriasi, mūsų gaminių konstrukcijos puikiai tinka visam pasauliui.

– Kodėl prireikė naujos gamyklos?

– Anksčiau turėjome dvi gamyklas skirtingose vietose. Kadangi jas skyrė apie 15 kilometrų, nemažai metų skaidėme procesą. Tai reiškia aukštesnes sąnaudas, mažesnį efektyvumą ir didesnį neigiamą poveikį aplinkai. Svajojome turėti vieną didelę gamyklą ir, pagaliau, praėjusių metų rudenį noras išsipildė. Dabar turime kur kas didesnę erdvę dirbti, ji puikiai pritaikyta mūsų gamybiniams procesams, patogi darbuotojams. Tapome efektyvesni, greitesni, sparčiau prisitaikantys prie pokyčių.

– Kiek įdarbinate žmonių? Ar nėra sudėtinga pritraukti tinkamų specialistų?

– Šiuo metu dirba 278 darbuotojai. Nesakyčiau, kad jų pritraukimas mums būtų didelis iššūkis. Jei žiūrėtume į gamybos pobūdį, pamatytume, kad jis artimas baldų ar medžio apdirbimo pramonei. Tiesa, tai vis vien pareikalauja nemažai tarpdisciplininių žinių. Dėl to nėra paprasta greitai padidinti darbuotojų skaičių. Įdarbinę naują darbuotoją, prieš tai jį apmokome. Tam bendrovėje turime sukūrę darbuotojų ugdymo ir integravimo programą, leidžiančią naujokui suteikti reikiamą kompetenciją. Šiek tiek sudėtingiau dėl inžinerinės pakraipos specialistų, bet problemą sprendžiame organizuodami ir tokius mokymus. Paprastai, po poros mėnesių darbuotojas pradeda dirbti savarankiškai, o įprastas našumas pasiekiamas maždaug po pusmečio.

– Ar šioje srityje tenka daug investuoti į inovacijas?

– Per pastaruosius trejus metus skyrėme virš 3 mln. eurų. Vien per milijoną eurų kainavo naujo pastato pritaikymas bendrovės poreikiams. Daug lėšų skyrėme procesams tobulinti, našumui didinti, darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Šiuo metu aktyviai dirbame automatizavimo ir skaitmenizacijos klausimais. Daug procesų vertės kūrimo grandinėje – nuo žaliavų apskaitos iki gamybos kokybės užtikrinimo – jau ir dabar valdomi pasitelkiant elektronines priemones.

Ateityje automatizacijos bendrovėje tik daugės. Kaip tik peržiūrime dabartinį mūsų gaminių krepšelį, supaprastiname, ieškome, ką dar procese galėtume automatizuoti. Šiandien tai padaryti sunku dėl per didelės gaminių įvairovės. Pavyzdžiui, dabar Šiauliuose gaminame 36 skirtingus vėjo jėgainių sparnus, apie 200-300 laivų modelių. Mūsų konkurentai dažniausiai koncentruojasi į vos keletą gaminių. Dabartinis periodas koncernui – perteklinių projektų atsikratymas ir veiklos gryninimas. Šiauliuose koncentruojamės į vėjo energetiką ir jūrų transportą.

– Ar paklausa atsinaujinančiai energetikai auga?

– Daug ką nulemia politiniai sprendimai, t. y. ar tai skatinama aukštesniu lygmeniu. Yra nemažai regionų, matančių prasmę investuoti į atsinaujinančią energetiką. Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, Lotynų Amerikoje labai didelę elektros energijos dalį pagamina vėjo jėgainės. JAV taip pat laikosi šios krypties, o kai kurios valstijos siekia visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Atsiranda vis daugiau pažangiai mąstančių valstybių, kur politikai imasi lyderystės švaresnei aplinkai kurti. Tarp jų – Senosios Europos, Skandinavijos šalys. Tai realizuojama: didelių vėjo jėgainių pagalba jau galima generuoti užtektinai energijos. Taip pat daug dirbame su didžiosiomis besiplečiančiomis ekonomikomis – Kinija, Indija, kur atsinaujinančiai energetikai skiriamas nemažas dėmesys, o poreikis yra milžiniškas.

Be to, populiarėja ir kiti atsinaujinančios energijos būdai. Tarp jų – povandenines vandenyno sroves naudojančios jėgainės. Jau esame įgyvendinę keletą tokių projektų. Koncerno plėtros ir technologijų vystymo padalinys kartu su klientais kuria, testuoja technologiją ir, jei rezultatai bus teigiami, pradėsime masinę gamybą.

Tiesa, daug kas priklausys nuo išorinių dalykų – nuo ateities energetikos plėtros. Tai gali stipriai paveikti tiek technologijų vystymo rezultatai, tiek tiesiog įvairių šalių politikų valia, požiūris į klimato kaitą ar šiltnamio efektą.

– Atsinaujinančios energetikos sritis dinamiška – kaip pavyksta neatsilikti?

– Norint neatsilikti, paprasčiausia – lenkti kitus. Koncernas save pozicionuoja kaip kompozitinių sprendinių pasirinkimą Nr. 1. Mūsų visų pastangų dėka esame savo srities lyderiai. Prisidedame kuriant atsinaujinančios energetikos „madas“, technologijas, produktus. Būdami įvykių sūkuryje, išlaikome pirmaujančias pozicijas. Tai, tikriausiai, ir yra mūsų sėkmės šaltinis.

– Kaip įsivaizduojate savo vadovaujamą įmonę po penkerių metų? Kokie „Diab“ prioritetai bei siekiami tikslai?

– Po penkerių metų matau šią įmonę stiprią, savarankišką, sukaupusią geriausią kompozitų gamybos kompetenciją. Žinias, patirtį ir tam tinkamas sąlygas turime.

Sakyčiau, tiek mums Šiauliuose, tiek visam koncernui reikia peržiūrėti strategiją, nepamirštant svarbiausios mūsų vertybės – saugos darbe. Pavojingus darbus ateityje turėtų atlikti tik automatinės staklės.

– Galiausiai noriu paklausti, kokiomis vertybėmis vadovaujatės versle bei kokią įmonės kultūrą kuriate?

– Pirmiausia norime sveiko proto ir sąžiningumo. Bendrovėje patys elgiamės sąžiningai ir to paties tikimės iš savo darbuotojų. Mums svarbi tvarumo politika, kuri tapo nuolatine mūsų pokalbių tema. Smagu, kad mūsų produktai tarnauja mažinant užterštumą. To nepamirštame ir kasdienėje veikloje, mažiname atliekų kiekį. Skatiname visus būti atsakingais už aplinką.

Taip pat mums labai svarbus nuolatinis įmonės vystymasis ir tobulinimas, to siekiame įtraukdami visus darbuotojus, skatiname teikti savo pasiūlymus ir iniciatyvas procesų gerinimui. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti visų įrengimų saugaus ir našaus eksploatavimo instrukcijų kūrimą ir apmokymą, ką sėkmingai įgyvendino mūsų staklininkai. Toks pavyzdys tikrai ne vienas. Stengiamės kurti žingeidžią, tobulėti norinčią darbuotojų bendruomenę. Tai – raktas į sėkmę ir stiprybę.

Ačiū už pokalbį.