Pramonininkai siūlo priemones, kurios sprendžia valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus
Balandžio 20 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis.
„Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Valstybė yra užsibrėžusi ambicingus tikslus, bet šių tikslų įgyvendinimas ir valstybės tvari ateitis priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių – finansų, žmonių ir konkurencinės aplinkos, “ – teigė LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas. Pramonės 4.0 keliami iššūkiai yra neatsiejami nuo skaitmeninių įgūdžių ugdymo, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją.
Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones.
LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą – mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo.
Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą.
LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms.
Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis.
Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai.
LPK Pristatymas
LPK pasiūlymas
Balandžio 20 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis.
„Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Valstybė yra užsibrėžusi ambicingus tikslus, bet šių tikslų įgyvendinimas ir valstybės tvari ateitis priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių – finansų, žmonių ir konkurencinės aplinkos, “ – teigė LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas. Pramonės 4.0 keliami iššūkiai yra neatsiejami nuo skaitmeninių įgūdžių ugdymo, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją.
Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones.
LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą – mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo.
Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą.
LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms.
Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis.
Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai.
LPK Pristatymas
LPK pasiūlymas
© Šiaulių pramonininkų asociacija. Visos teisės saugomos