Šiauliuose V. Ušackas ragino nenutraukti ryšių su Rusijos versluEuropos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijos Federacijoje, su pramonininkais pasidalijo ES santykių su Rusija įžvalgomis. Įvardijo ne tik atsivėrusius skirtumus, bet ir bendrumus.
Vietoj partnerystės – skirtumai
„Rusija – svarbi ir Europos Sąjungai, ir pasauliui, ir Lietuvai, – sakė V. Ušackas. – Bet nuo Krymo aneksijos matome ryškius pasikeitimus Rusijos užsienio politikoje, kuri padarė įtaką santykiams su ES ir atsiliepė dvišaliams Lietuvos ir Rusijos santykiams.“
Jis prisiminė, jog prieš dvejus metus pradėjęs Maskvoje dirbti ES atstovu, turėjo mandatą įgyvendinti strateginės partnerystės su Rusija programą. Pagal ją tikėtasi sukurti bendrą ekonominę erdvę nuo Vladivostoko iki Lisabonos, padėti Rusijai modernizuoti ekonomiką, perimti demokratines vertybes.
„Baltijos šalys Rusiją visada vertinome labiau realistiškai, nei vakariečiai – jie Rusiją traktavo tokią, kokią norėjo matyti, nei tokią, kokia ji yra“, – teigė V. Ušackas.
Tašką tam padėjo Ukrainos krizė, Krymo aneksija, kuria buvo pažeistas pamatinis Europos taikaus sugyvenimo principas, pagarbos kaimynų sienų vientisumui principas.
„Vietoj strateginės partnerystės įgyvendinimo man dabar tenka valdyti skirtumus tarp dviejų susipriešinusių partnerių – ES ir Rusijos“, – įvardijo diplomatas.
Akivaizdūs tapo politiniai, ekonominiai ir vertybiniai skirtumai.
„Mums Ukraina – nepriklausoma suvereni valstybė, kurios laisvą pasirinkimą turi gerbti visos valstybės. Rusija, kai tik paaiškėjo, jog Ukraina kryptingai siekia projekcijos į ES, pradėjo daryti ekonominį spaudimą ir ėmėsi „žaliųjų žmogeliukų“, – teikė esminio požiūrių skirtumo pavyzdį diplomatas. – Rytų partnerystės politiką Rusija laiko įsiveržimu į savo legimityvią interesų zoną.“
Rusijai stojant į Pasaulinę prekybos organizaciją ES buvo jos advokatė, bet jau po mėnesio Rusija ėmė taikyti diskriminacinius mokesčius užsienio eksportuotojams. Tarp jų – Lietuvos, Latvijos, Estijos.
„Žodžiai prasilenkia su veiksmais, bet ryškiausi yra vertybiniai skirtumai, – sakė diplomatas. – Mums priimtina žiniasklaidos laisvė, nuomonių pliuralizmas, Rusijoje į tai žiūrima, kaip į pavojų režimui, politinėje konkurencijoje įžvelgiama grėsmė“.
Rusijoje vykdoma agresyvi propaganda, kad „aplink priešai“. V. Putino politiką prieš Krymo aneksiją palaikė 62 procentai šalies gyventojų. Dabar – 82 procentai.
„Sunku tai suprasti, nes padaryti neteisėti veiksmai, bet „Rosiju umom ne poniatj – (rus. „Rusijos protu nesuvoksi“), – prisiminė garsų posakį V. Ušackas.– Rusai laiko, kad Rusija atsitiesė – didžiavimasis savo valstybe jiems labai svarbus.“
Bendrų dalykų daug
„Kita vertus, reikia suprasti, kad esame labai susiję, egzistuoja daug bendrų dalykų“, – teigė ambasadorius.
Jis pabrėžė, jog ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. Nepaisant sankcijų ir politinės įtampos Rusijoje ES prekybos apyvarta pernai sudarė 47 procentų. Antrojoje vietoje liko Azijos didžiosios šalys – Kinija, Japonija ir kitos, kurių prekybos apimtys siekė 26 procentus, o Eurazijos – tik 6 procentus.
Rusija apie 70 procentų savo energetinių resursų realizuoja ES.
Bet Rusijos ekonomika yra gilioje stagnacijoje, didėja nedarbas, realios gyventojų pajamos sumažėjo, vartojimas krenta. Investuotojų pasitikėjimas pakirstas. Apie 20 milijonų gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
„2013 metais Rusija pritraukė apie 69 milijardus JAV dolerių investicijų, 2015 metais – tik 9 milijardus, – teikė statistiką ambasadorius. – Nėra kapitalo investicijų ir dėl sankcijų užkirsti finansiniai instrumentai skolintis. Pasaulio Banko analizė rodo, jog rezervų fondą, skirtą biudžeto deficitui dengti, Rusija išsems metų pabaigoje“.
Kas toliau?
V. Ušackas įvardijo penkis principus. Pirma – reikalauti laikytis Minsko susitarimų, kad Ukraina turėtų sienos su Rusija kontrolę, antra – toliau vykdyti Rytų partnerystės programą, trečia – stiprinti ES atsparumą, imunitetą, įgyvendinti savo energetinės sąjungos tikslus.
„Ketvirta – esame atviri selektyviam bendradarbiavimui, kuris atitinka ES interesus, – vardijo V. Ušackas – Yra ne vienas pavyzdys, kai su Rusija pasiekiami susitarimai, sprendžiant tarptautines problemas: ir dėl lrano, ir dėl Sirijos. Penkta – ir toliau reikalauti laikytis žmogaus teisių ir demokratijos principų.“
Ką tai reiškia Lietuvai?
„Santykiai su Rusija yra dugne ir sunku numatyti, kas dar gali būti, – sakė ambasadorius. – Mums reikia pasitelkti visus resursus ir svertus, kad tai, kas net nenumatoma, netaptų realybe.“
Įvardijo, jog reikia „imtis atgrasos sprendimų“ – tai ir daroma su NATO pagalba.
Kita vertus, niekas nesuinteresuotas Rusijos ekonomikos žlugimu, nes tai – didžiulė rinka, ir skaičiai rodo, kad išliekame svarbūs partneriai.
„Turime toliau kalbėtis, ypač tai svarbu, kai susibari su kaimynu – gali su žmona, su vyru išsiskirti, bet su kaimynu, ypač jeigu susijęs geografiškai, negali išsiskirti, – palygino diplomatas. – Visi supranta, kad bus kažkas naujo. Kiekvieno – ir politikų, ir diplomatų, ir verslininkų indėlis svarbus.“
Kokią reikšmę turės Nyderlandų referendumo rezultatai, kuriais pasipriešinta asocijuotai sutarčiai su Ukraina?
„Didesnį nerimą man kelia Didžioje Britanijoje vyksiantis referendumas dėl tolesnės narystės ES, – teigė jis. – Tai gali atnešti žymiai didesnius pokyčius, o Nyderlandų referendumas vyko ne tiek dėl Ukrainos, kiek dėl nusivylimo ES politika. Juo pasinaudojo populistinės partijos.“
Šiaulių krašto medžiaga.
Kontaktai
© Šiaulių pramonininkų asociacija. Visos teisės saugomos