1Šiauliuose V. Ušackas ragino nenutraukti ryšių su Rusijos verslu
 
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) am­ba­sa­do­rius Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je, su pra­mo­ni­nin­kais pa­si­da­li­jo ES san­ty­kių su Ru­si­ja įžval­go­mis. Įvar­di­jo ne tik at­si­vė­ru­sius skir­tu­mus, bet ir bend­ru­mus.
 
Vie­toj par­tne­rys­tės – skir­tu­mai
 
„Ru­si­ja – svar­bi ir Eu­ro­pos Są­jun­gai, ir pa­sau­liui, ir Lie­tu­vai, – sa­kė V. Ušac­kas. – Bet nuo Kry­mo anek­si­jos ma­to­me ryš­kius pa­si­kei­ti­mus Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ko­je, ku­ri pa­da­rė įta­ką san­ty­kiams su ES ir at­si­lie­pė dvi­ša­liams Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kiams.“
 
Jis pri­si­mi­nė, jog prieš dve­jus me­tus pra­dė­jęs Mask­vo­je dirb­ti ES at­sto­vu, tu­rė­jo man­da­tą įgy­ven­din­ti stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės su Ru­si­ja pro­gra­mą. Pa­gal ją ti­kė­ta­si su­kur­ti bend­rą eko­no­mi­nę erd­vę nuo Vla­di­vos­to­ko iki Li­sa­bo­nos, pa­dė­ti Ru­si­jai mo­der­ni­zuo­ti eko­no­mi­ką, pe­rim­ti de­mok­ra­ti­nes ver­ty­bes.
 
„Bal­ti­jos ša­lys Ru­si­ją vi­sa­da ver­ti­no­me la­biau rea­lis­tiš­kai, nei va­ka­rie­čiai – jie Ru­si­ją trak­ta­vo to­kią, ko­kią no­rė­jo ma­ty­ti, nei to­kią, ko­kia ji yra“, – tei­gė V. Ušac­kas.
 
Taš­ką tam pa­dė­jo Uk­rai­nos kri­zė, Kry­mo anek­si­ja, ku­ria bu­vo pa­žeis­tas pa­ma­ti­nis Eu­ro­pos tai­kaus su­gy­ve­ni­mo prin­ci­pas, pa­gar­bos kai­my­nų sie­nų vien­ti­su­mui prin­ci­pas.
 
„Vie­toj stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės įgy­ven­di­ni­mo man da­bar ten­ka val­dy­ti skir­tu­mus tarp dvie­jų su­si­prie­ši­nu­sių par­tne­rių – ES ir Ru­si­jos“, – įvar­di­jo dip­lo­ma­tas.
 
Aki­vaiz­dūs ta­po po­li­ti­niai, eko­no­mi­niai ir ver­ty­bi­niai skir­tu­mai.
 
„Mums Uk­rai­na – ne­prik­lau­so­ma su­ve­re­ni vals­ty­bė, ku­rios lais­vą pa­si­rin­ki­mą tu­ri gerb­ti vi­sos vals­ty­bės. Ru­si­ja, kai tik paaiš­kė­jo, jog Uk­rai­na kryp­tin­gai sie­kia pro­jek­ci­jos į ES, pra­dė­jo da­ry­ti eko­no­mi­nį spau­di­mą ir ėmė­si „ža­lių­jų žmo­ge­liu­kų“, – tei­kė es­mi­nio po­žiū­rių skir­tu­mo pa­vyz­dį dip­lo­ma­tas. – Ry­tų par­tne­rys­tės po­li­ti­ką Ru­si­ja lai­ko įsi­ver­ži­mu į sa­vo le­gi­mi­ty­vią in­te­re­sų zo­ną.“
 
Ru­si­jai sto­jant į Pa­sau­li­nę pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ją ES bu­vo jos ad­vo­ka­tė, bet jau po mė­ne­sio Ru­si­ja ėmė tai­ky­ti disk­ri­mi­na­ci­nius mo­kes­čius už­sie­nio eks­por­tuo­to­jams. Tarp jų – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos.
 
„Žo­džiai pra­si­len­kia su veiks­mais, bet ryš­kiau­si yra ver­ty­bi­niai skir­tu­mai, – sa­kė dip­lo­ma­tas. – Mums priim­ti­na ži­niask­lai­dos lais­vė, nuo­mo­nių pliu­ra­liz­mas, Ru­si­jo­je į tai žiū­ri­ma, kaip į pa­vo­jų re­ži­mui, po­li­ti­nė­je kon­ku­ren­ci­jo­je įžvel­gia­ma grės­mė“.
 
Ru­si­jo­je vyk­do­ma ag­re­sy­vi pro­pa­gan­da, kad „ap­link prie­šai“. V. Pu­ti­no po­li­ti­ką prieš Kry­mo anek­si­ją pa­lai­kė 62 pro­cen­tai ša­lies gy­ven­to­jų. Da­bar – 82 pro­cen­tai.
 
„Sun­ku tai su­pras­ti, nes pa­da­ry­ti ne­tei­sė­ti veiks­mai, bet „Ro­si­ju umom ne po­niatj – (rus. „Ru­si­jos pro­tu ne­su­vok­si”), – pri­si­mi­nė gar­sų po­sa­kį V. Ušac­kas.– Ru­sai lai­ko, kad Ru­si­ja at­si­tie­sė – di­džia­vi­ma­sis sa­vo vals­ty­be jiems la­bai svar­bus.“
 
Bend­rų da­ly­kų daug
 
„Ki­ta ver­tus, rei­kia su­pras­ti, kad esa­me la­bai su­si­ję, eg­zis­tuo­ja daug bend­rų da­ly­kų“, – tei­gė am­ba­sa­do­rius.
 
Jis pa­brė­žė, jog ES yra di­džiau­sia Ru­si­jos pre­ky­bos par­tne­rė. Ne­pai­sant san­kci­jų ir po­li­ti­nės įtam­pos Ru­si­jo­je ES pre­ky­bos apy­var­ta per­nai su­da­rė 47 pro­cen­tų. Ant­ro­jo­je vie­to­je li­ko Azi­jos di­džio­sios ša­lys – Ki­ni­ja, Ja­po­ni­ja ir ki­tos, ku­rių pre­ky­bos apim­tys sie­kė 26 pro­cen­tus, o Eu­ra­zi­jos – tik 6 pro­cen­tus.
 
Ru­si­ja apie 70 pro­cen­tų sa­vo ener­ge­ti­nių re­sur­sų rea­li­zuo­ja ES.
 
Bet Ru­si­jos eko­no­mi­ka yra gi­lio­je stag­na­ci­jo­je, di­dė­ja ne­dar­bas, rea­lios gy­ven­to­jų pa­ja­mos su­ma­žė­jo, var­to­ji­mas kren­ta. In­ves­tuo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas pa­kirs­tas. Apie 20 mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos.
 
„2013 me­tais Ru­si­ja pri­trau­kė apie 69 mi­li­jar­dus JAV do­le­rių in­ves­ti­ci­jų, 2015 me­tais – tik 9 mi­li­jar­dus, – tei­kė sta­tis­ti­ką am­ba­sa­do­rius. – Nė­ra ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jų ir dėl san­kci­jų už­kirs­ti fi­nan­si­niai inst­ru­men­tai sko­lin­tis. Pa­sau­lio Ban­ko ana­li­zė ro­do, jog re­zer­vų fon­dą, skir­tą biu­dže­to de­fi­ci­tui deng­ti, Ru­si­ja iš­sems me­tų pa­bai­go­je“.
 
Kas to­liau?
 
V. Ušac­kas įvar­di­jo pen­kis prin­ci­pus. Pir­ma – rei­ka­lau­ti lai­ky­tis Mins­ko su­si­ta­ri­mų, kad Uk­rai­na tu­rė­tų sie­nos su Ru­si­ja kont­ro­lę, ant­ra – to­liau vyk­dy­ti Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­mą, tre­čia – stip­rin­ti ES at­spa­ru­mą, imu­ni­te­tą, įgy­ven­din­ti sa­vo ener­ge­ti­nės są­jun­gos tiks­lus.
 
„Ket­vir­ta – esa­me at­vi­ri se­lek­ty­viam bend­ra­dar­bia­vi­mui, ku­ris ati­tin­ka ES in­te­re­sus, – var­di­jo V. Ušac­kas – Yra ne vie­nas pa­vyz­dys, kai su Ru­si­ja pa­sie­kia­mi su­si­ta­ri­mai, spren­džiant tarp­tau­ti­nes pro­ble­mas: ir dėl lra­no, ir dėl Si­ri­jos. Penk­ta – ir to­liau rei­ka­lau­ti lai­ky­tis žmo­gaus tei­sių ir de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pų.“
 
Ką tai reiš­kia Lie­tu­vai?
 
„San­ty­kiai su Ru­si­ja yra dug­ne ir sun­ku nu­ma­ty­ti, kas dar ga­li bū­ti, – sa­kė am­ba­sa­do­rius. – Mums rei­kia pa­si­telk­ti vi­sus re­sur­sus ir sver­tus, kad tai, kas net ne­nu­ma­to­ma, ne­tap­tų rea­ly­be.“
 
Įvar­di­jo, jog rei­kia „im­tis at­gra­sos spren­di­mų“ – tai ir da­ro­ma su NA­TO pa­gal­ba.
 
Ki­ta ver­tus, nie­kas ne­suin­te­re­suo­tas Ru­si­jos eko­no­mi­kos žlu­gi­mu, nes tai – di­džiu­lė rin­ka, ir skai­čiai ro­do, kad iš­lie­ka­me svar­būs par­tne­riai.
 
„Tu­ri­me to­liau kal­bė­tis, ypač tai svar­bu, kai su­si­ba­ri su kai­my­nu – ga­li su žmo­na, su vy­ru iš­siskir­ti, bet su kai­my­nu, ypač jei­gu su­si­jęs geog­ra­fiš­kai, ne­ga­li iš­si­skir­ti, – pa­ly­gi­no dip­lo­ma­tas. – Vi­si su­pran­ta, kad bus kaž­kas nau­jo. Kiek­vie­no – ir po­li­ti­kų, ir dip­lo­ma­tų, ir vers­li­nin­kų in­dė­lis svar­bus.“
 
Ko­kią reikš­mę tu­rės Ny­der­lan­dų re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai, ku­riais pa­si­prie­šin­ta aso­ci­juo­tai su­tar­čiai su Uk­rai­na?
 
„Di­des­nį ne­ri­mą man ke­lia Di­džio­je Bri­ta­ni­jo­je vyk­sian­tis re­fe­ren­du­mas dėl to­les­nės na­rys­tės ES, – tei­gė jis. – Tai ga­li at­neš­ti žy­miai di­des­nius po­ky­čius, o Ny­der­lan­dų re­fe­ren­du­mas vy­ko ne tiek dėl Uk­rai­nos, kiek dėl nu­si­vy­li­mo ES po­li­ti­ka. Juo pa­si­nau­do­jo po­pu­lis­ti­nės par­ti­jos.“
 
Šiaulių krašto medžiaga.
logo5