Šiauliuose ne tik kuria klasterius – jie ir veikia
Nors įmonės, susibūrusios į klasterius, įgauna nemažai pranašumų, nes kartu yra patrauklesni užsakovams, Lietuvoje klasteriai dažniausiai yra formalūs arba griausmingai įkurti tyliai numiršta.
Ta pačia veikla užsiimančių įmonių būrimasis į klasterius yra naudingas tiek jų dalyviams, kurie kartu gali gauti stambų užsakymą, nes po vieną nesugebėtų jo apžioti, tiek užsakovams, kurie gauna gatavą produktą iš vienų rankų, nesvarbu, kad jį gamino ne viena bendrovė ir net nebūtinai tame pačiame mieste.
Lietuvoje būta ne vieno bandymo, kai konkurentai bandė tapti kolegomis. Medicinos klasteris, duonos kepėjų klasteris, medžio anglies gamybos klasteris – nepasisekusių atvejų sąrašą galima būtų tęsti ilgai.
Pirma reikia duoti
Šiauliai įrodė, kad tokia bendradarbiavimo forma gali būti gyvybinga. Po Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) vėliava įsikūrę net 4 klasteriai: plastiko gamintojų, baldų, tekstilės ir statybos.
„Ir jie yra ne „popieriniai“, bet veikia realiai. Žinoma, juos kurti buvo nelengva, nes į klasterį buriasi pačios įvairiausios įmonės, turinčios skirtingus tikslus ir kitokią istoriją. Vis dėlto, kai aktyviai dirbi, ir rezultatai netrunka pasimatyti“, – sako Alvydas Stulpinas, ŠPA prezidentas.
Jo įkurta įmonė „Putokšnis“ priklauso plastiko gamybos klasteriui. Ponas Stulpinas džiaugiasi tuo, kad prie jo prisidėjo ne tik stambios, bet ir smulkios, netgi individualios įmonės.
„Teko kalbėti su kiekvienu įmonės vadovu, aiškinti naudą, kurią gaus dalyvaudami klasteryje. Tačiau jie turėjo suvokti, kad pirma reikia duoti, o tik paskui gauti. Manau, kad to dalyko nesuvokimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelio Lietuvos klasterių veikla nesėkminga“, – teigia pašnekovas.
Kitas sprendimas, leidęs plastiko gamintojų klasteriui įpūsti dar daugiau gyvybės, – jungtis prie jo pakviestos ir Panevėžio įmonės.
„Važinėjome po visus šalies regionus, žiūrėjome, kokios įmonės ten veikia, kokie jų tikslai, kokios galimybės. Labiausiai dėmesį patraukė Panevėžio bendrovės, tad pakvietėme jas burtis į klasterį. Ir šis bendradarbiavimas pasiteisina“, – tvirtina ŠPA prezidentas.
Pavyzdys užkrečia
Dalyvauti klasteryje naudinga ne tik dėl galimybės gauti daugiau užsakymų, bet ir dėl to, kad čia galima įgyti naujos patirties.
„Čia susiburia įvairių įmonių vadovai, tad tie, kurių bendrovės eksportuoja, tą patirtį perteikia tik vietos rinkoje dirbantiems verslininkams“, – pabrėžia Egidijus Koviera, UAB „Cranbalt“ direktorius.
ŠPA atstovai neabejoja, kad sėkmingai veikiantys Šiaulių klasteriai taps geru pavyzdžiu ir uždegs kitų regionų įmones irgi burtis į juos.
vz.lt straipsnis.
Nors įmonės, susibūrusios į klasterius, įgauna nemažai pranašumų, nes kartu yra patrauklesni užsakovams, Lietuvoje klasteriai dažniausiai yra formalūs arba griausmingai įkurti tyliai numiršta.
Ta pačia veikla užsiimančių įmonių būrimasis į klasterius yra naudingas tiek jų dalyviams, kurie kartu gali gauti stambų užsakymą, nes po vieną nesugebėtų jo apžioti, tiek užsakovams, kurie gauna gatavą produktą iš vienų rankų, nesvarbu, kad jį gamino ne viena bendrovė ir net nebūtinai tame pačiame mieste.
Lietuvoje būta ne vieno bandymo, kai konkurentai bandė tapti kolegomis. Medicinos klasteris, duonos kepėjų klasteris, medžio anglies gamybos klasteris – nepasisekusių atvejų sąrašą galima būtų tęsti ilgai.
Pirma reikia duoti
Šiauliai įrodė, kad tokia bendradarbiavimo forma gali būti gyvybinga. Po Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) vėliava įsikūrę net 4 klasteriai: plastiko gamintojų, baldų, tekstilės ir statybos.
„Ir jie yra ne „popieriniai“, bet veikia realiai. Žinoma, juos kurti buvo nelengva, nes į klasterį buriasi pačios įvairiausios įmonės, turinčios skirtingus tikslus ir kitokią istoriją. Vis dėlto, kai aktyviai dirbi, ir rezultatai netrunka pasimatyti“, – sako Alvydas Stulpinas, ŠPA prezidentas.
Jo įkurta įmonė „Putokšnis“ priklauso plastiko gamybos klasteriui. Ponas Stulpinas džiaugiasi tuo, kad prie jo prisidėjo ne tik stambios, bet ir smulkios, netgi individualios įmonės.
„Teko kalbėti su kiekvienu įmonės vadovu, aiškinti naudą, kurią gaus dalyvaudami klasteryje. Tačiau jie turėjo suvokti, kad pirma reikia duoti, o tik paskui gauti. Manau, kad to dalyko nesuvokimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelio Lietuvos klasterių veikla nesėkminga“, – teigia pašnekovas.
Kitas sprendimas, leidęs plastiko gamintojų klasteriui įpūsti dar daugiau gyvybės, – jungtis prie jo pakviestos ir Panevėžio įmonės.
„Važinėjome po visus šalies regionus, žiūrėjome, kokios įmonės ten veikia, kokie jų tikslai, kokios galimybės. Labiausiai dėmesį patraukė Panevėžio bendrovės, tad pakvietėme jas burtis į klasterį. Ir šis bendradarbiavimas pasiteisina“, – tvirtina ŠPA prezidentas.
Pavyzdys užkrečia
Dalyvauti klasteryje naudinga ne tik dėl galimybės gauti daugiau užsakymų, bet ir dėl to, kad čia galima įgyti naujos patirties.
„Čia susiburia įvairių įmonių vadovai, tad tie, kurių bendrovės eksportuoja, tą patirtį perteikia tik vietos rinkoje dirbantiems verslininkams“, – pabrėžia Egidijus Koviera, UAB „Cranbalt“ direktorius.
ŠPA atstovai neabejoja, kad sėkmingai veikiantys Šiaulių klasteriai taps geru pavyzdžiu ir uždegs kitų regionų įmones irgi burtis į juos.
vz.lt straipsnis.
© Šiaulių pramonininkų asociacija. Visos teisės saugomos